Porų konsultavimas tarp kitų terapijos rūšių (individualios ar grupinės) kelia didžiausią nesaugumo jausmą. Visų pirma, dėl to, kad čia ateiname ne vieni. Partneris yra artimiausias žmogus, pažįstantis intymiausias mūsų dalis, net ir tas, kurias patiems sunku pripažinti. Jo ar jos akivaizdoje esame patyrę gražiausią ir, neretai, visiškai priešingą savęs versiją. „O kas jeigu apie tai bus priminta…?“.
Daugelis mūsų intensyviausius išgyvenimus patiriame romantiniame ryšyje. Šiuos žmones prisileidžiame arčiausiai širdies ir į juos sudedame visas viltis būti pamatytais, suprastais, atlaikytais bei mylimais. Šio žmogaus „ne“ gali būti sunkiausia išgyventi.
Galiausiai, dažniausiai į porų terapeutus kreipiamės tuomet, kai esame konflikte. Kai susiduria dvi tiesos. Ir iš kažkur giliai gali pasigirsti balsas „O kas, jeigu mano tiesa nebus palaikyta?“.
Visi šie niuansai porų terapiją daro labai jautria vieta. Tai taip pat yra viena priežasčių, dėl ko į porų terapeutą kreipiamasi tik tuomet, kai įtampa tampa nebepakeliama.
Kada porų terapija gali padėti
Porų terapija gali būti labai vertinga, kai abu partneriai nori pažvelgti į save, išgirsti vienas kitą ir sąmoningai kurti santykį. Kreiptis pagalbos verta, kai:
- Jaučiate, kad „nesusikalbate“, nors abu stengiatės.
- Santykyje yra daug emocinio atstumo arba įtampos.
- Norite geriau suprasti vienas kito poreikius, ribas, jausmus.
- Dažnai konfliktuojate dėl tų pačių temų ir norite išeiti iš uždaro rato.
- Vienas ar abu partneriai jaučiasi nepatenkinti, bet dar yra noro ieškoti sprendimų.
- Norite sąmoningai pasiruošti naujam etapui – pavyzdžiui, tėvystei, santuokai, skyryboms ar susitaikymui.
Terapijoje padedu ne „sutaisyti“ santykio, o sukurti erdvę, kurioje abu galite atsakingai tyrinėti savo dalį santykyje. Nespaudžiu nei likti, nei skirtis – svarbu, kad sprendimai gimtų iš sąmoningumo, o ne iš baimės ar spaudimo.
Kada porų terapija gali būti netinkama
Yra situacijų, kai porų terapija nėra saugi ar naudinga. Tokiais atvejais dažnai geriau pradėti nuo individualios pagalbos ar ieškoti kitokio formato (pvz., skyrybų mediacijos). Terapija gali būti netinkama, kai:
- Vienas iš partnerių naudoja grasinimus (pvz., „ruošiuosi skirtis“, „rašau skyrybų dokumentus“) kaip būdą kontroliuoti kitą. Tai kuria baimės atmosferą, o ne pasitikėjimą.
- Nėra jokio noro ar pasirengimo atsigręžti į save – partneriai ateina „įrodyti, kas kaltas“.
- Santykyje naudojamas smurtas, prievarta arba stipri kontrolė.
- Vienas iš partnerių jau yra priėmęs sprendimą skirtis, bet to neatskleidžia.
- Vyksta slapti išoriniai ryšiai (pvz., neištikimybė), apie kuriuos partneris nenori kalbėti.
- Yra priklausomybės ar sunkūs emociniai sutrikimai, kuriems reikalingas individualus gydymas.
Terapija reikalauja mažiausiai vieno dalyko – saugumo. Jei poros dinamika primena laikymąsi ginklu vienas prieš kitą, laukdami, kad kitas taps mylintis ir geras – pokyčių erdvė tampa per siaura.
Jei abejojate, ar porų terapija jums tinkama šiuo metu – drąsiai parašykite. Galime aptarti, koks pagalbos būdas būtų naudingiausias jūsų situacijoje.
Po pirmos sesijos klientų prašau įsivertinti, ar jiems tinka dirbti kartu. Nusprendus tęsti susitikimus, įsipareigoti bent 5 susitikimams.